Tiesa, kad kalbėdamas apie Gailestingumo jubiliejų Pranciškus nemini dažnai lenkų vienuolės Faustinos Kowalskos, per kurią Dieviškojo Gailestingumo kultas tapo pasauliniu. Tad kai kurie jos gerbėjai baiminasi, kad tarsi ji pamiršta. Bet tai nėra tiesa, - rašo žinomas bažnytinių aktualijų apžvalgininkas John Allen Jr „Cruxnow“ portale. Savo žodžiams paremti jis išvardija septynis epizodus ar aplinkybes.
Pirmiausia, tai pats Gailestingumo jubiliejaus paskelbimas per popiežiaus bulę „Misericordiae Vultus“. Čia žurnalistas atkreipia dėmesį į dvi detales. Pirma, bulė paskelbta Dieviškojo Gailestingumo sekmadienio išvakarėse, o, antra, pačiame tekste paminima „didžioji gailestingumo apaštalė“ šventoji Faustina Kowalska, prašant jos užtarimo šiems šventiesiems metams.
Antra, žvelgiant atgalios ypač popiežiaus interviu atgal į Romą iš Brazilijos 2013 metų liepos mėnesį jau leidžia spėti, kad tuo metu jis jau galvojo apie Gailestingumo jubiliejų. Paklaustas apie šeimos sielovadą, jis atsakė iš gailestingumo perspektyvos, paminėdamas šv. Faustiną ir taip pat ją labai gerbusį savo pirmtaką, šv. Joną Paulių II, taip pat daug prisidėjusį, kad Gailestingumo žinia plistų pasaulyje.
Trečia, šių metų pirmos dienos Mišių homilijoje popiežius Pranciškus kalbėjo apie „skurdo upę“, kuri vis tik nesulyginama su „gailestingumo okeanu“. Tačiau tai ne kartą sesers Faustinos dienoraštyje naudojamas išsireiškimas, aprašant savo regėjimus. Dar daugiau, tai regėjime jai Jėzaus pasakyti žodžiai.
Ketvirta, liepos mėnesį popiežiaus laukia milijoninis susitikimas su jaunimu Krokuvoje, minint Pasaulines jaunimo dienas. Šių dienų šventaisiais globėjais popiežius paskelbė seserį Faustiną ir Joną Paulių II, abu pavadindamas „dieviškojo gailestingumo apaštalais“, iškeldamas jų abiejų dvasinį palikimą.
Penkta, tai popiežiaus 2013 metais išreklamuotas „dvasinis vaistas“ širdžiai ir sielai, „miserikordinas“: iš tiesų maža dėžutė, kurioje yra rožinis ir Dieviško Gailestingumo atvaizdas su užrašu, kuris buvo tarsi sesers Faustinos šūkis – „Jėzau, pasitikiu Tavimi“.
Šešta, 2014 metų kovo mėnesį susitikime su Romoje esančiais kunigais popiežius Pranciškus taip pat išsamiai kalbėjo apie šventuosius Faustiną ir Joną Paulių II, sakydamas, kad Dieviškas Gailestingumas buvo jų didžioji intuicija ir dovana Dievo Tautai. Šių žodžių kontekste „Gailestingumo jubiliejaus“ paskelbimas yra tarsi šios intuicijos ir dovanos pratęsimas.
Ir dar viena aplinkybė, kurią pamini apžvalgininkas, buvo popiežiaus kelionė į JAV ir Kubą 2015-ųjų rugsėjo mėnesį. Daug kas paminėjo savotišką kontrastą, popiežiui Pranciškui aukojant Mišias Havanoje, kuris gavosi Jėzaus atvaizdą pakabinus tarp dviejų jau ten buvusių Kubos revoliucionierių atvaizdų – Che Guevara ir Jose Marti. Tačiau kur kas mažiau paminėta, kad, dar kartą, tai buvo Dieviško Gailestingumo paveikslas su tuo pačiu šūkiu „Jėzau, pasitikiu Tavimi“, o pats Pranciškus pasakė, kad norįs būti „gailestingumo šaukliu“.
Visa tai, pasak John Allen, rodo, kad yra glaudus ryšys tarp Gailestingumo Jubiliejaus, šv. Faustinos ir šv. Jono Pauliaus II. Pranciškus neišrado „gailestingumo“, tačiau nori jam suteikti naują postūmį. Kita vertus, jis visada pabrėžia gailestingumo konkretumą: gailestingumas turi tapti darbais ir veiksmais. Būsimą palaimintosios Motinos Teresės iš Kalkutos kanonizaciją taip pat galima interpretuoti šioje perspektyvoje, tačiau be supriešinimo su šventąja Faustina. Ši buvo Gailestingumo kulto įkvėpėja, o Motina Teresė – praktikuotoja, nepamirštant, kad ir sesuo Faustina dirbo su sunkiose situacijose atsidūrusiomis moterimis.
